M. Sinkevičius: “Kodėl aš kandidatuoju į LSDP pirmininkus?

M. Sinkevičius: “Kodėl aš kandidatuoju į LSDP pirmininkus?

Kandidatas į LSDP pirmininkus
Ūkio ministras

Po Seimo rinkimų visi suvokėme, kad buvęs premjeras Algirdas Butkevičius
tikrai traukiasi iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko
posto. Visi supratome, kad bus renkamas naujas lyderis. Išgirdau ir aš
raginimų kandidatuoti. Iššūkis rimtas, tačiau ar gali nevilioti galimybė
įgyvendinti savo idėjas nacionaliniu mastu ir taip prisidėti prie partijos
stiprėjimo ir atsigręžimo į mūsų rinkėjus?

Pasakysiu atvirai: jeigu būtų kandidatavusi Vilija Blinkevičiūtė, bučiau
rimtai svarstęs galimybę pasitraukti ir visokeriopai remti ją. Ryškesnės jos
lyderystės Lietuvai tikrai reikia, manau, kad ji bus viena rimčiausių
kandidačių per Lietuvos prezidento rinkimus 2019 m.

Iššūkį priėmiau. Supratau, kad man nebus lengva kandidatuoti į LSDP
pirmininkus. Pirmiausia todėl, kad LSDP tradiciškai vadovauja vyresni, daug
politinės ir gyvenimiškos patirties turintys politikai. Iš Jonavos merų į
didžiausios Lietuvos partijos pirmininkus? “Dar tegu pasitreniruoja”, –
neabejoju, yra pagalvojęs ne vienas.

Žinojau ir tai, kad man sąmoningai prikaišios „naujo nomenklatūrininko“,
specialiai kažko globojamo, greitu keliu į viršų stumiamo politiko etiketę.
Buvau teisus. Teko ne kartą aiškintis (ir manau, kad dar teks), jog nesu su
politine kupra, kad turiu savo poziciją gyvenime ir politikoje.

Turiu du argumentus: pirma, aš turiu lygias teises su kitais dalyvauti
politikoje ir nebūti diskriminuojamam dėl to, kad mano tėtis buvo ministras.
O svarbiausia – į merus manęs niekas nepastatė, mane išrinko žmonės
konkurencinguose demokratiškuose rinkimuose. Įrodžiau, kad sugebu pelnyti
žmonių pasitikėjimą ir laimėti. Ne todėl, kad tėvas buvo ministras, ar kad
esu mokslų daktaras, bet todėl, kad sugebu vykdyti savo politinius pažadus
ir žmonės tą vertina.

Prisipažinsiu, po Seimo rinkimų buvau sukrėstas dėl skaudaus rinkėjų
verdikto partijai. Buvo argumentų, kad socialdemokratai turi likti
opozicijoje ir nesutikti su mažesnių partnerių statusu. Bet LSDP Taryba,
pakviesta mūsų koalicijos partnerių, nusprendė, kad šiandien Lietuvai
svarbiausia yra stabilios ir darbingos vyriausybės darbas, kuris be
socialdemokratų būtų buvęs neįmanomas.

Tapau šios vyriausybės ministru. Tai buvo pirmas LSDP žingsnis atsinaujinimo
link, tačiau pasipylė klausimai,  kaip galiu būti lojaliu ministru Sauliaus
Skvernelio Vyriausybėje ir tuo pačiu kandidatuoti į partijos pirmininkus,
kai tiesiog neišvengiamai tenka tarti ir kritišką žodį? Atsakymą į šį
klausimą aš turiu: jeigu mūsų koalicijos parneriai nenorės įsiklausyti į
socialdemokratų balsą sprendžiant Lietuvai svarbiausius klausimus, jokie
postai manęs nesustabdys ginant mūsų rinkėjų lūkesčius.

Šiandien socialdemokratų partijos ateitis tampa mano viena svarbiausių
apmąstymų ir politinės veiklos krypčių.

Ar mano pasirinktas kelias pasiteisins – parodys laikas, tačiau šiandien
turime konstatuoti, kad rinkėjams trūksta socialiai jautresnių
socialdemokratų. Keturis metus valdant LSDP augo ekonomika, statistika rodė,
kad didėjo gyventojų darbo užmokestis, mažėjo nedarbas. Mes tikėjome
skaičiais, tačiau ar mūsų lyderiai nuvyko pas žmones į kiemus ir paklausė –
tai kaip sekasi? Atsakymą į šį paprastą klausimą išgirdome per Seimo
rinkimus, tačiau jau buvo vėlu.

Tenka pripažinti, kad socialdemokratai yra aklavietėje. Tiek Lietuvoje, tiek
Europoje. Tai faktas. Svarbu, kad mūsų partijos neištiktų Lenkijos
socialdemokratų lemtis – praktinis išnykimas. Ir pastebėkime, koks
susiskaldymas, kokia priešprieša yra ten, kur liberalai kovoja tik su
konservatoriais, o socialdemokratai palikti paraštėje. Tam, kad tai nevyktų
Lietuvoje, socialdemokratai turi būti stiprūs. Ir tai yra mano svarbiausia
misija ne tik partijai, bet ir Lietuvai.

Buvusiems partijos lyderiams neužteko laiko pakankamai dėmesio skirti
regionams, tuo pačiu ir partijos skyriams. Pažadu, kad bus kitaip. Šios
partijos stiprybė yra ir bus patyrusių išmintis ir jaunesniųjų entuziazmas.
Todėl taip matyčiau ir naują  partijos vadovybę. Atnaujintą, bet patyrusią.

Be to, turiu aiškiai pasakyti, kad partijai ir jos  veiklai reikės daugiau
skaidrumo. Partiniai interesai nebus aukščiau valstybės, kompetencija
nugalės protekciją.

Na ir svarbiausia – tiek socialdemokratams, tiek Lietuvai reikalinga nauja
programa, naujoji kairioji alternatyva. Programa, kurios esminė idėja: orus
atlyginimas už darbą, socialinės garantijos, švietimas ir sveikatos apsauga,
leidžiantys gyventi čia,  savo Tėvynėje, o ne emigruoti į kitas šalis.
Atlyginimas, pensija, švietimas ir sveikata – tai pirminis, ir šiuo metu
svarbiausias uždavinys.

Todėl nežadėsiu, kaip daro kiti – nei amžinai žadamų ir pamirštamų
progresinių mokesčių, nei tai, kad stebuklingai sugrąžinsiu išvykusius į vis
labiau išsiskirstančią Lietuvą. Žmonės grįš, jei galės oriai ir saugiai
gyventi. Tą ir būtina padaryti.

Kairiąją alternatyvą turi formuoti ne tik ir ne vien partijos paskirti ir
amžinai tie patys partinių programų, kurių niekas nebeskaito, ruošėjai, bet
visi suinteresuoti diskutuoti ir prisidėti prie Lietuvos stiprinimo. Jei
tapčiau partijos pirmininku, naują kairiosios politikos  programą  pradėsime
ruošti iškart. Tam, kad suspėtume iki savivaldos rinkimų.

Neabejotina, kad toli gražu ne visi kairiųjų pažiūrų Lietuvos piliečiai yra
socialdemokratų partijoje. Todėl turiu idėją suburti platesnę koaliciją –
kairiųjų aljansą -, gebantį generuoti idėjas ir prisidėti prie jų
įgyvendinimo. Tuo noriu pasakyti, kad naujoji socialdemokratų programa bus
paruošta ne mano padėjėjų, net ne vien partijos elito, bet žymiai platesnio
ir platesnius interesus atstovaujančio  žmonių būrio, kuris prižiūrės ir
kontroliuos programinių nuostatų įgyvendinimą.

Socialdemokratai pamiršo žmonių interesų pažinimą. Jei lyčių lygybės
principas rinkimų sąraše ar vadovybėje kiek atsispindi, tai jame turės rasti
vietą verslininkas ir paprastas darbininkas,  emigrantas ir vietinis,
gydytojas ir pacientas, lietuvis, lenkas ar rusas. Jei į partijos aktyvią
veiklą nesugebėsime įtraukti skirtingų Lietuvos žmonių su skirtingais
interesais ir ieškoti ryžto bei kompromisų, jei liksime prie tų pačių
„atsinaujinančių“ veidų,  mūsų permainos  bus tik tušti pažadai.

Lietuvoje ir Europoje  kairė privalo neprasti iniciatyvos ir teigti rimtą
atsaką populistinei dešinei. Demokratija negali būti pilna, jei dalis žmonių
nejaučia nei laisvės, nei demokratijos pranašumų. Globalaus pasaulio
netvarka, Sirijos katastrofa, Ukrainos okupacija demonstruoja slinktį link
naujų autoritarizmo apraiškų, kur socialdemokratija privalo priešintis.
Socialdemokratija gali suteikti naują impulsą ir ES, kai neišvengiamai ateis
prablaivėjimas nuo kraštutinės dešinės siautėjimo. Ar būsime tam pasiruošę?
Tai priklauso tik nuo mūsų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *