Klaipėdos bičiuliai lankėsi Aukštaitijoje

Klaipėdos bičiuliai lankėsi Aukštaitijoje

Ar žinote kur važiuojate?

Tokiu retoriniu klausimu Irena Šiaulienė kreipėsi į bičiulius, autobusui pajudėjus iš Klaipėdos link Panevėžio. Ekskursijos, kurių iniciatorė ir gidė yra bičiulė Irena, tapo tradicinėmis. Norinčių keliauti po gimtąją Lietuvą bičiulių skaičius kasmet vis didesnis. I.Šiaulienės rengiamos ekskursijos įdomios – istorinio ir edukacinio pobūdžio. Išsami informacija apie vietoves, iškilias asmenybes, netradicinis bičiulės Irenos požiūris, ne tik ištirpdo kelionės kilometrus, bet ir suteikia peno sielai.

Kiekviename kelionės sustojimo taške mus pasitinka kitų miestų skyrių bičiuliai.

PANEVĖŽYS. Savivaldybės tarybos narė Janina Gaidžūnaitė mus pasitinka su šypsena ir kaitria saule… Bičiulė Janina praėjusią kadenciją dirbo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, tad nuoširdžiai papasakojo apie Panevėžio miesto aktualijas: mažėjantį gyventojų skaičių, susitraukusią pramonę (Panevėžys garsėjo savo gamyklomis ir fabrikais), verslininkų pastangas ieškoti naujų rinkų ir t.t. Klaipėdos skyriaus bičiuliai pasiteiravo kas stovi už miesto vairo? Ir sužinoję, kad Panevėžį dešimtmečius valdė konservatoriai, juokavo, nes prisiminė praėjusią vasarą aplankytą Marijampolę, kur ilgametis miesto meras yra mūsų bičiulis, socialdemokratas Vidmantas Brazys.

Bet bičiulė Janina akcentavo, jog Panevėžys išsiskiria tuo,kad turi gilias tradicijas ugdant aukšto meistriškumo sportininkus. Buvusią internatinę sporto mokyklą yra baigę ar joje mokęsi krepšininkai Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Vitalija Tuomaitė, disko metikai Virgilijus Alekna ir Romas Ubartas, futbolininkas Arminas Narbekovas, dviratininkė Laima Zilporytė bei kt..Reorganizuota Sporto mokykla numato specializuotis 12 šakų: bokso, baidarių ir kanojų irklavimo, dziudo, dviračių sporto, futbolas, krepšinio (mergaitės), lengvosios atletikos, plaukimo, rankinio (berniukai), stalo teniso, triatlono. Su jaunaisiais sportininkais dirba pasaulio, Europos, Lietuvos čempionus išugdantys ir patys, kaip sportininkai, daug pasiekę treneriai.

Nepaisant kaitrios saulės, pasižvalgėme po Panevėžio centrą. Sustojome prie impozantiško paminklo legendiniam Juozui Miltiniui, kai jam vadovaujant apie du dešimtmečius Panevėžio dramos teatras garsino Panevėžio miestą ir Teatrą darė išskirtinį ir nepakartojamą. Juozo Miltinio dramos teatro istorija susijusi su vienu asmeniu, viena nepaprastai ryškia talentingo ir nepakartojamo menininko asmenybe. Legendas ir šmaikščias istorijas apie J. Miltinį pasakojo Irena ir Janina.

Janina priminė Panevėžio miesto istoriją, apie kurią bylojo Lietuvos tūkstantmečiui pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui. (Panevėžio vardas paminėtas 1503 metų rugsėjo 7 d., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio miesto vardą). Panevėžiečiai rugsėjo 7 dieną švenčia miesto gimtadienį, būtent čia Nevėžio upės slėnyje., Pavaikštinėjome upės pakrantėmis, visi noriai paveikslavosi prie originalių granito skulptūrų. Čia sukurtos 27 granito skulptūros – tai tarptautinių simpoziumių „Skulptūra tarp mūsų” darbai. Jos tikrai puošia upės krantinę ir sukuria jaukią aplinką. Sužavėjo ir išmoningai, išsaugant autentiką, įrengta ROMANTIC restoranas, viešbutis.

Autobuse Irena pasakojo ir apie iškilą Panevėžio asmenybę – rašytoją, publicistę, visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę – Bitę. Ji gimė 1861 m. kovo 18 dieną Puziniškyje (Panevėžio raj.) inteligentų bajorų šeimoje. Gabrielei buvo įdiegtas požiūris, kad gyvenime svarbiausia – meilė artimajam ir demokratiškas santykis su kitu, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, tautybės, vartojamos kalbos. Rašydama į „Ūkininką“, pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. 1899 m. Bitė kartu su kitais inteligentais suorganizavo pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį Palangoje (Keturakio „Amerika pirtyje“). Be literatūrinės, publicistinės veiklos, 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, 1907 m. pirmininkavo steigiamajame Lietuvių moterų sąjungos suvažiavime, ilgą laiką buvo jos garbės pirmininkė. Moterų judėjimas buvo viena iš Petkevičaitės veiklos sričių. 1909–1913 m. dirbo dienraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje. Priklausė „Lietuvių mokslo draugijai“, skaitė paskaitas Vilniaus visuomenei. Baigusi medicinos felčerių kursus Panevėžyje, gydė kaimo žmones, rašė „Karo meto dienoraštį“. 1922 m. prisidėjo prie Lietuvos moterų sąjungos atkūrimo.

LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Lilija Petraitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *