Akcija DAROM netradiciškai

Akcija DAROM netradiciškai

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais balandžio mėnesį visa Lietuva įsijungia į akciją „Darom“. Kiekviename mieste ar atokiausiame šalies kampelyje atsiranda savanorių, kurie ne tik savo kiemą, bet ir viešo naudojimo teritorijas (parkus, pakeles, griovius ir t.t.) kolektyviškai tvarko. „Kiekvienais metais „Darom“ įgauna vis didesnį mastą ir savitą atspalvį. Šiais metais akcija išskirtinį dėmesį  skiria vandens telkiniams ir jų taršai. Skatinama valyti ne tik pakrantėje paliktas ar išmestas, bet ir į vandenį patekusias šiukšles. Dalis jų lieka plūduriuoti gadindamos ir estetinį telkinio vaizdą, kita dalis nugrimzdusios gilyn pasilieka dugne tikrai negerindamos eko sistemos būklę“, – teigė vienas iš akcijos dalyvių, LSDJS Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas Andrius Petrulis.

O juk atliekos, patekusios į vandens telkinį niekur nedingsta. Dalis nusėda į dugną, dalis srovės išnešama į didesnius vandens telkinius, smulkesnes praryja vandens gyvūnija, kurie dažnai patenka ant mūsų pietų stalo. Vandens terpėje atliekos suyra, tačiau procesai vyksta labai lėtai – šimtmečiais.

Nors į vandens telkinių valymą respublikinės akcijos „Darom“ išskirtinis dėmesys atkreiptas šiais metais, bet Panevėžyje turime entuziastų narų mėgėjų būrelį, kurie  jau trečią ar ketvirtą balandį iš eilės valo Nevėžio upės dugną, Ekrano marių paplūdimį ir Panevėžio Senvagę.  Organizuojama graži iniciatyva atkreipia ne tik nemažą praeivių, bet ir savanorių, norinčių jiems padėti, dėmesį.  „Džiaugiuosi, jog aktyviai prisijungė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, LSDJS Panevėžio miesto skyriaus nariai ir pavieniai žmonės norintys matyti gražesnį miestą“, –  pabrėžė Panevėžio regiono akcijos koordinatorė Modesta Petrauskaitė.

Jau tradiciškai susirinkę prie „Draugystės“ stadiono narai planavo šįkart plaukti link Skaistakalnio parko pakraštyje esančio upės vingio. Kol vieni ruošėsi lįsti į vandenį ar leido valtys, kiti apėjo gana nemažą pakrantės dalį ir surinko išmėtytas šiukšles.  Vos pasinėrus teko valyti tą pačią atkarpą kaip ir kasmet. Kaip ir praeitais metais, kitapus upės esančio prekybos centro, vežimėlių ištraukė šįkart dar daugiau – penketą jų teko gabenti į krantą. Kaip pajuokavo vienas narų „gal jie dauginasi ten po vandeniu“. Radinių būta gerokai įvairesnių: nepaisant begalės stiklinių butelių, įvairaus metalo laužo, akmenukų pilnų piniginių ir rankinukų ir įvairių kitų smulkmenų, vandenyje taip pat slėpėsi karietos ratas, medinis kryžius, nuskendusi baidarė ir net gi ginklas, panašus į dujinį pistoletas. Visą šį „gėrį“ narai kėlė iš dugno įsidėdami juos į turimus maišelius. „Net prakaitas išmušė“- pasakė vienas jų, vilkintis hidro kostiumą, ištraukęs vieną po kito du prekybos centro vežimėlius.

Vandenyje buvo ne tik narai, bet ir jiems padedančios valtys. Vienvietėmis valtimis„ginkluoti“ pagalbininkai mosavo irklais ir neretai grįžinėjo į krantą išsikrauti „turto“, išpilti susikaupusio vandens ar pakeisti narams skirtų maišų. Motorinė valtis surinkinėjo didesnių gabaritų šiukšles. Organizuotai visos atliekos keliavo į vieną sausumos vietą. Ten jų jau laukė jaunimiečiai ir kiti savanoriai, pasiryžę jas nunešti į sutartą spec. transportui privažiuojamą vietą.  Atrodė lyg kelioms valandoms upės atkarpa ne „atgijo“, o tiesiog „užvirė“.

Taip nepastebimai prabėgo daugiau nei trys valandos, ant kranto „išdygo“  tikrai ne puošiantis miestą atlietų kalnas. O buvo apvalyta tik apie du šimtus metrų Nevėžio atkarpa. Narai taip ir nebenuplaukė iki planuoto valyti vingio – šiukšlių pakako ir tradicinej susirinkimo vietoj. Visi džiaugėsi bent tiek apvalę numatytas apkarpas, bet kartu buvo baisu pagalvoti kiek dar galima iš tos pačios atkarpos ištraukti visko. Gerdami arbatą dar pasvarstėme kokios problemos gali slypėti kituose telkiniuose ir su kokiomis problemomis susiduria povandeninio pasaulio mėgėjai.

LSDJS Panevėžio m. skyriaus informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *